Logo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija
Lithuanian Research Library Consortium

 Pradžia
 Apie LMBA
 Duomenų bazės
 eMoDB.LT
Atvira prieiga
Autorių teisės
 Renginiai

 Interneto adresai     

Skaitmeninių išteklių licencijavimas:
kaip išvengti juridinių spąstų


 
Emanuella Giavarra


Į lietuvių kalbą išvertė Elena Macevičiūtė

 

 

 
 
Įžanga
Autorių teisė ar licencijavimas
Licencijos struktūra
Straipsnių aiškinimas
Ko reikia vengti
Atmena
Šaltiniai ir literatūra
Išvada


Pastaba
:
Šį vadovą parašė ir atnaujino Emanuela Giavarra - Europos komisijos finansuojamų projektų ECUP+ ir CELIP LLM. Projektus koordinavo EBLIDA Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuras http://www.eblida.org/. Pirmasis leidimas pasirodė 1998 m. lapkričio mėn., o antrasis 2001 m. rugsėjo mėn. Projekto ECUP+ (Europos autorių teisių vartotojų projektas, 1996-1999) tikslai buvo platinti žinias apie autorių teises ir skatinti bibliotekininkų diskusijas apie tai su teisių savininkais, sukurti pavyzdinius elektroninės informacijos įsigijimo ir naudojimo licencijų punktus ir įkurti Autorių teisių centrą (Focal Point).
CELIP (Centrinės ir Rytų Europos autorių teisių vartotojų projektas, 2000-2001 tikslai buvo platinti ECUP+ projekto licencijavimo patirtį Centrinėje ir Rytų Europoje, tobulinant bibliotekininkų ir informacijos specialistų profesinius įgūdžius.


ĮŽANGA
 
Visiems įprasta, kad bibliotekininkai perka knygas, kurias vėliau jų vartotojai gali skaityti be apribojimų. Kartą nupirkta knyga visada priklauso bibliotekai. Elektroninėje terpėje bibliotekininkas daugeliu atvejų turėtų pirkti prieigą prie elektroninio dokumento tam tikram laikui ir tam tikram vartotojų skaičiui. Prieiga dažniausiai perkama su licencija. Licencija - tai formalus leidimas daryti ką nors, kas be jo būtų neteisėta. Licencijų pardavimą/pirkimą reguliuoja sutarčių teisė. Prieigos prie elektroninio žurnalo laipsnis ir leistinas naudojimas labai priklauso nuo sąlygų, suderėtų konkretaus gaminio licencijoje.

Kai autorių teisių savininkas (dažniausiai leidėjas) atsiunčia licencinę sutartį, reikia atsiminti, kad jis siunčia pasiūlymą derėtis dėl naudojimo sąlygų. Dažniausiai siunčiama tipinė sutartis, kurią reikia atidžiai perskaityti, pataisyti kaip reikia ir grąžinti, kad būtų aišku, kokiomis sąlygomis biblioteka pasirašys sutartį. Skaitmeninio disko CD-ROM atveju licencija yra ant pakuotės.

Daugumą licencijų rašo teisininkai, ir jų profesinė kalba atbaido didelę dalį bibliotekininkų nuo skaitymo. Tačiau svarbu suprasti, dėl ko yra tariamasi.

Nepakanka nepasirašyti sutarties ar nekreipti dėmesio į sąlygas, kad jos negaliotų. Priešingai: jei produktu ar paslauga naudojamasi po to, kai buvo pranešta apie sąlygas, tai suprantama, kaip šių sąlygų priėmimas.

Šis licencijavimo vadovas parengtas, kad geriau suprastumėte kai kurių įprastų licencijos straipsnių reikšmę bei pasekmes.


Viršus

AUTORIŲ TEISĖ AR LICENCIJAVIMAS

Daugelį metų bibliotekininkai ir juos atstovaujančios organizacijos įtikinėjo, kad tos išimtys, kurias bibliotekoms ir jų vartotojams suteikia autorių teisių įstatymai, turi būti išplėstos, kad apimtų skaitmeninių išteklių naudojimą.

Licencijų naudojimas, o tuo pačiu tai, kad į sutarčių teisę įtrauktas skaitmeninių išteklių naudojimo reguliavimas, privertė suabejoti autorių teisių apribojimais. Sutarčių teisėje vyrauja sutarties laisvės sąvoka, kuri reiškia, kad sutartį sudarančios šalys gali laisvai derėtis dėl autorių teisių objekto naudojimo sąlygų ir netgi atsisakyti teisių, kurias joms suteikia autorių teisių įstatymas.

Tai sąžininga ir teisinga, jei derybas veda lygios šalys. Autorių teisių ginamos medžiagos atveju negalima pamiršti, kad viena šalis turi išimtinę (monopolinę) teisę į šią medžiagą, o kitai, šiuo atveju, bibliotekai, prieiga prie kūrinio reikalinga, kad ji galėtų įgyvendinti savo uždavinius.

Be to, bibliotekos ne visada suvokia, kad licencija gali anuliuoti autorių teisių apribojimus, ar kad pasirašydamos licenciją jos atsisako nacionalinio autorių teisių įstatymo suteiktų teisių. Teisės pasaulis vis dar nesutaria dėl autorių teisių apribojimų statuso ir vyriausybių atsakomybės už šią sritį. Todėl kol kas visiems, derantiems tokias licencijas, patartume į sutartį įrašyti tokį straipsnį:

“Laikoma, kad ši licencija papildo ir išplečia teises, kurias licenciatui suteikia nacionalinis Autorių teisių įstatymas, ir niekas šioje licencijoje negali tapti šio įstatymo ar bet kokios jo pataisos suteiktų licenciatui teisių atsisakymu numatomu laikotarpiu.“

Šis punktas apsaugos Autorių teisių įstatymo suteikiamas teises, kad jų nenurungtų licencijos sąlygos.


Viršus

LICENCIJOS STRUKTŪRA

Paprastai licencijos sutartį sudaro šie straipsniai:

  • Šalys
  • Konstatuojamoji dalis
  • Sutarties aiškinimas
  • Apibrėžimai
  • Įstatymų pasirinkimas
  • Susitarimas
  • Pagal licenciją suteikiamos teisės
  • Naudojimo apribojimai
  • Terminas ir pabaiga
  • Licencijuotos medžiagos pristatymas ir prieiga prie jos
  • Licencijos mokestis
  • Licenciato (bibliotekos) įsipareigojimai
  • Įdiegimas ir įvertinimas
  • Garantijos, įsipareigojimai, nuostolių atlyginimas
  • Force Majeure (nenugalimos jėgos aplinkybės)
  • Teisių perdavimo sąlygos
  • Pastabos
  • Ginčų reguliavimas
  • Priedai
  • Parašai

Mes nenaudosime žodžių “licenciatas“ ir “licenciaras“, nes nusprendėme “licenciatą“ vadinti “Biblioteka“, o “licenciarą“ - “Leidėju“. Ne visus straipsnius aptarsime išsamiai. Kai kurie iš jų yra savaime aiškūs.

Viršus


STRAIPSNIŲ AIŠKINIMAS

Konstatuojamoji dalis

Po šalių įvardijimo dažniausiai seka keli straipsniai, vadinami ”Konstatuojamąja dalimi”. Ji trumpai apibūdina, ko siekiama sutartimi. Tiesą sakant, tai nėra sutarties dalis. Čia trumpai išdėstomi šalių tikslai ir faktinis originalios sutarties sudarymo kontekstas, kuris gali būti svarbus vėliau, jei ateityje kilus ginčui tektų aiškinti sutartį.

Sutarties aiškinimas

Apibrėžimai

Teisinio dokumento sudarymas reiklauja tikslių formuluočių. Todėl kai sąvokos yra sudėtingos arba jei reikia ilgesnio trumpos frazės aiškinimo, jos žymimos pasirinktu žodžiu kaip trumpiniu. Dažnai žmonės tik paviršutiniškai peržvelgia aiškinimo straipsnius, tačiau svarbu į juos įsigilinti: nežymus reikšmės pakeitimas apibrėžime gali reikšmingai paveikti visą sutartį. Be to, jeigu į sutartį bandoma įterpti kokią nemalonią staigmeną, tai dažniausiai pasirenkama ši dalis.

Įstatymo pasirinkimas

Svarbiausias šios dalies straipsnis yra licenciją aiškinančio įstatymo ir teismo pasirinkimas, jei bus pateiktas ieškinys leidėjui ar bibliotekai. Daugelyje licencijų būna įrašomi leidėjui patogūs įstatymai. Priklausomai nuo galimų išlaidų patartina keisti šį straipsnį ir įrašyti jums arba abiems šalims patogų įstatymą ir teismą. Tikriausiai nepageidautumėte, kad jūsų licencija būtų aiškinama pagal JAV įstatymus arba tektų vykti į JAV teismą ginti bylą.

Susitarimas

Ši dalis - tai sutarties širdis. Ji apibendrina tai, kas perkama arba pateikiama už numatytą kainą. Ji turi būti suformuluota aiškiais ir nedviprasmiškais terminais. Jei dalykai bus išdėstyti kaip pageidavimai ar norai, jie nebus privalomi. Svarbiausia, kad šioje dalyje būtų nustatyta, kas perkama už kainą, kurią mokate. Negausite nieko, ką pamiršite įtraukti į sąrašą, gali tekti grįžti atgal ir pirkti tai už papildomą mokestį.

Licencijos suteikiamos teisės

Šio skyriaus straipsniuose apibrėžiama, ką galima daryti su licencijuota medžiaga. Patikrinkite, ar tikrai įtraukėte visus veiksmus, kuriuos norite atlikti su licencijuota medžiaga, ar paminėjote viską, ką norite leisti naudotojams su ja daryti. Tai, ko nepaminėjote, nebus leista, nebent iš naujo derėsitės dėl licencijos ar vėliau pirksite papildomas teises pagal papildomą licenciją. Veiksmų sąrašas gali būti koks norite: arba labai ilgas, arba trumpas priklausomai nuo to, kiek galite mokėti. Įsidėmėkite, kad nebereikia derėtis dėl teisių, kurias jums jau suteikė nacionalinis Autorių teisių įstatymas arba tarptautinės sutartys (žr. taip pat dalį “Autorių teisė ar licencijavimas”, o tiksliau siūlomą straipsnį, kuris garantuotų įstatymo suteiktų teisių apsaugą). Šios teisės licencijoje net neturėtų būti vardijamos, tačiau mes pastebėjome, kad daugelis bibliotekininkų pageidauja surašyti jas licencijoje kaip patogią atmintinę (aide mémoire).

Šioje dalyje svarbiausia - kaip apibrėžiami įgalioti naudotojai ir prieigos prie licencijuotos medžiagos vietos.

Šiuo metu leidėjai dažniausiai skiria įgaliotus vartotojus į “Įgaliotų naudotojų“ ir “Lankytojų“ grupes. Tačiau skirtingose licencijose šie terminai turi labai skirtingą reikšmę.

ECUP vadovaujanti grupė neparėmė skirstymo į “Įgaliotus naudotojus“ ir “Lankytojus“, nes mano, kad jis klaidina. “Lankytojams“ taip pat leidžiama naudoti licencijuotą medžiagą, tik daugeliu atvejų kitaip negu “Įgaliotiems naudotojams“. 

Išsamesnis būtų skirstymas į įstaigos “Narius“ ir “Ne narius“. “Ne narių“ grupę galima skirti į “Registruotus lankytojus“ ir “Neregistruotus lankytojus“ (tokius, kaip viešųjų bibliotekų lankytojai) bei “Registruotus nutolusius naudotojus“.

Pagaliau nesvarbu kaip vadinsis naudotojų grupės, jei tik jų apibrėžimas suteiks prieigą prie licencijuotos medžiagos visom leistinoms naudotojų grupėms. “Narius“, “Registruotus lankytojus“, “Registruotus nutolusius naudotojus“ bei “Vietą“ galima apibrėžti taip:

Įstaigos nariai: samdomi ar kitaip pripažinti (akredituoti) institucijos darbuotojai ir tos institucijos studentai, kuriems leidžiama prieiga prie vidinio (apsaugoto) tinklo ir išduodamas slaptažodis ar kitoks galiojantis leidimas.
Registruoti lankytojai: vieši nariai, registruoti atviros registracijos būdu kaip turintys leidimą naudotis bibliotekos paslaugomis bei prieiga prie vidinio (apsaugoto) tinklo per kompiuterizuotas darbo vietas bibliotekos patalpose; jiems išduodamas slaptažodis ar kitoks galiojantis leidimas.
Neregistruoti lankytojai: vieši nariai, neregistruoti kaip bibliotekos paslaugų naudotojai, bet tam tikrais atvejais, numatytais ir apibrėžtais sutartyje, turintys prieigos prie vidinio (apsaugoto) tinklo leidimą per kompiuterizuotas darbo vietas bibliotekos patalpose.
Registruoti nutolę naudotojai: organizacija ar individualūs vieši nariai, registruoti kaip turintys leidimą naudotis bibliotekos paslaugomis ir prieiga prie vidinio (apsaugoto) tinklo ne bibliotekos patalpose, o iš kitų vietų.
Vieta: bibliotekos patalpos ir kitos vietos, kur nariai dirba ir studijuoja, įskaitant bendrabučius ir “Narių“ gyvenamąsias vietas be jokių apribojimų.


Kad geriau įsivaizduotumėte, kokio pobūdžio teisės įtraukiamos į šiuo metu rinkoje esančias licencijas “Vietoms“, pateikiame jų sąrašą:

Teisė:

  • naudotis prieiga prie leidėjo serverio

  • saugoti licencijuotą medžiagą vietoje

  • integruoti licencijuotą medžiagą į vietos sistemos infrastruktūras ir informacijos paslaugas

  • indeksuoti licencijuotą medžiagą

  • padaryti licencijuotą medžiagą prieinamą įstaigos “Nariams“ vietoje moksliniams tyrimams, mokymuisi ar asmeniniam naudojimuisi

  • leisti įstaigos “Nariams“ spausdinti ir/ar perkelti kompiuterines atskirų straipsnių kopijas moksliniams tyrimams, mokymuisi ar asmeniniam naudojimuisi

  • “Registruotiems lankytojams“ suteikti prieigą ir leisti kopijuoti licencijuotą medžiagą tyrimams, mokymuisi ar asmeninėms studijoms

  • leisti atkurti ar įtraukti (popieriaus ar kompiuterines) kopijas į kursų mokymo medžiagos rinkinius.

Sudėtinga išspręsti tarpbibliotekinio abonemento ir elektroninio dokumentų pristatymo klausimus. Spausdintų dokumentų tarpbibliotekinis abonementas (TBA) spaudos pasaulyje seniai pripažinta veikla. Dėl TBA termino ir pačios veiklos elektroninėje terpėje problemų karštai ginčijamasi. Keletą metų bibliotekininkai ir leidėjai bando rasti bendrą sprendimą. Viena iš kliūčių pasiekti susitarimui yra tai, kad bibliotekininkų pageidavimai nėra aiškiai apibrėžti, neatskleisti pasiūlymai dėl bendro medžiagos naudojimo.

Labai svarbu atskirti spaudinių TBA nuo elektroninių dokumentų TBA. Visų pirma, TBA numato išduotų dokumentų grąžinimą. Tačiau tai įmanoma tik spaudinių, o ne elektroninių dokumentų atveju. Tokią veiklą tiksliau apibūdintų Bendro bibliotekinių išteklių naudojimo ar tiesiog Tarpbibliotekinio naudojimo terminas. Jei šiuo terminu įvardinsime tik bendrą informacijos naudojimą tarp bibliotekų, neteikiant medžiagos trečiajai šaliai, tai greta jo galima vartoti terminą “Elektroninis dokumentų pristatymas pagal pareikalavimą tiesioginiam vartotojui (trečiajai šaliai)“.

TBA elektroninėje terpėje nebuvo plačiai tyrinėjamas. Daugiau tyrimų medžiagos galima rasti apie elektroninį dokumentų pristatymą. Labai naudinga Dr.P. Bernt Hugenholtz ir Dirk J.G. Visser publikacija “Elektroninių dokumentų pristatymo autorių teisių problemos lyginamoji analizė“ (Comparative Analysis of the Copyright Problems of Electronic Document Delivery). 1994 metais Europos Komisija (DGXIII) paprašė Amsterdamo universiteto Informacijos teisės institutą išanalizuoti ir palyginti ES ir EFTA šalių autorių teisių įstatymus elektroninių dokumentų pristatymo požiūriu. Viena iš lyginamosios analizės išvadų buvo ta, kad nėra jokių įstatyminių ir juridinių gairių, o dėl to daugelyje Europos šalių sunku arba visai neįmanoma tiksliai apibrėžti autorių teisių padėtį elektroninių dokumentų pristatymo srityje.

Aišku, reikės daugiau laiko rasti teisinius sprendimus, kurie patenkintų visas šalis. Kol kas labai svarbu, kad bibliotekininkai ir leidėjai bandytų suprasti vienas kito pozicijas ir bandytų ieškoti veiksmingų sprendimų, kiek įmanoma tiksliau apibūdindami norimą veiklą. Tai ne tik padės rasti sprendimus leidžiant įstatymus, bet palengvins bibliotekininkų bei leidėjų derybas dėl elektroninių išteklių licencijų.

Vartojimo apribojimai

Šie straipsniai nurodo, ko neleidžiama daryti su licencijuota medžiaga. Įprasčiausi yra šie draudimai:

  • didelės apimties arba pakartotinis atkūrimas
  • perskirstymas, perpardavimas, skolinimas ar sublicencijavimas
  • sistemingas tiekimas ar platinimas bet kokia forma ne įstaigos “Nariams“.

Terminas ir pabaiga

Terminas

Jei atskirai nenurodoma, kada licencija įsigalioja, tai sutarties pradžia laikoma jos pasirašymo data. Tačiau įprasta įrašyti straipsnį, aiškinantį šį klausimą, kad būtų išvengta nesusipratimų. Jei įsigaliojimo data skiriasi nuo sutarties pasirašymo datos, nėra priežasčių, dėl kurių pirmoji data negalėtų būti ankstesnė, negu pasirašymo data, jei taip nori susitariančios šalys.

Licencijos trukmė yra laikotarpis, per kurį leidėjas turi suteikti prieigą, o biblioteka sumokėti mokestį. Licencija gali būti “atšaukta“ prieš numatytą pabaigą tik tuo atveju, jei susitarimas yra iš esmės pažeidžiamas arba jei kokiame nors kitame straipsnyje numatoma ankstesnė pabaiga (dėl kokio nors įvykio, pvz., bankroto, arba vienai iš šalių pranešus apie sutarties nutraukimą iš anksto).

Pagal šalių susitarimą licencijų trukmė gali būti ilga ar trumpa, jos visada gali būti atnaujintos. Kad viskas būtų tikslu, geriausia aiškiai nurodyti pabaigos datą, o ne vien tik trukmę. Galima sudaryti neterminuotą licencinę sutartį neapibrėžtam laikotarpiui, kurią galima nutraukti iš anksto pranešus.

Pabaiga

Licencijoje visada turi būti numatomos sąlygos, kurios nurodo licencijos baigties mechanizmą ir aplinkybes. Tai apsaugotų biblioteką, nuo priverstinio sutarties laikymosi, mokesčio už ją arba už leidėjo nederamai teikiamą produktą bei paslaugas.

Pagal bendrąją teisę sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu, pranešus, kad kita šalis pažeidžia ją, nevykdydama kokių nors įsipareigojimų. Tai galioja tik tuo atveju, jei padaromas rimtas pažeidimas.

Labai praktiška sutartyje numatyti mechanizmą, suteikiantį sutartį pažeidusiai šaliai galimybę ištaisyti klaidą. Paprastai numatoma tai padaryti per 30 dienų nuo raštiško įspėjimo įteikimo. Jei pažeidimai per šį laikotarpį ištaisomi, tai sutarties nutraukimas nebegalioja. Jei pažeidimai per nurodytą laiką neištaisomi, sutartis nutraukiama. Jei sutartis nutraukiama dėl leidėjo kaltės, tikslinga numatyti, kad leidėjas grąžina bibliotekai tam tikrą licencijos mokesčio dalį, lygią užmokesčiui už nesibaigusį laikotarpį. Šis straipsnis turi būti įtrauktas į sutarties pažeidimo dalį.

Nuolatinė prieiga

Reikia numatyti tam tikras sąlygas, kurių būtų laikomasi ir sutarčiai pasibaigus. Labai svarbu numatyti nuolatinę prieigą prie licencijuotos medžiagos. Šis straipsnis taikomas, jei licencijos galiojimas baigiasi pagal sutartį arba tam tikrais atvejais dėl pažeidimo. Nuolatinė prieiga nesuteikiama automatiškai, tam reikia įtraukti į licenciją atskirą straipsnį. Abiem atvejais biblioteka turi prašyti, kad leidėjas suteiktų pastovią prieigą prie licencijuotos medžiagos arba leidėjo serveryje, arba per trečią šalį, arba pristatant į biblioteką kompiuterinius failus.

Ar licencija nutraukiama dėl leidėjo, ar dėl bibliotekos kaltės, nuolatinė prieiga turi būti suteikiama prie tos licencijuotos medžiagos dalies, kuria biblioteka teisėtai naudojosi, kol neįvyko pažeidimas. Dažniausiai nuolatinę prieigą leidėjas bibliotekai suteikia tik su sąlyga, kad biblioteka toliau laikosi pagal licenciją suderėtų įsipareigojimų dėl naudojimo ir pakeitimų apribojimo bei saugumo.

Licencijuotos medžiagos pristatymas ir prieiga prie jos

Svarbu kuo tiksliau nurodyti licencijuotos medžiagos pristatymo datą, dažnumą, formatą ir priemones (media). Nereikia įrodinėti, kad priemonės turi būti tokios, kokiomis biblioteka gali naudotis ir prie kurių turi prieigą; kad vėliau nekiltų ginčų, jos turi būti aiškiai numatytos licencijoje. Jei medžiaga laiku nepristatoma, leidėjas turi 30 dienų pažeidimui ištaisyti (žr. “Pabaiga“). Patartina viską smulkiai išdėstyti dalyje “Priedai“, o ne pagrindiniuose licencijos straipsniuose.

Jei norite elektroninį medžiagos variantą gauti anksčiau ar tuo pat metu kaip ir spausdintą, tokį straipsnį galima įtraukti į licenciją. Tuo atveju, jei tam tikros licencijuotos medžiagos dalys yra panaikinamos arba negaminamos, tikslinga įvesti nuostatą, kad biblioteka gali reikalauti leidėjo grąžinti tą dalį mokesčio, kuri atitinka panaikintos ar negaminamos licencijuotos medžiagos kainą.

Į šią dalį taip pat įtraukiami straipsniai apie prieigos prie licencijuotos medžiagos sąlygas: prieigos kodų pateikimą, bibliotekos naudojimui tinkamo leidėjo serverio galingumo ir kanalo pralaidumo palaikymą ir pan.

Licencijos mokestis

Licencijos mokesčiui gali būti skirtas pagrindinės sutarties straipsnis arba atskiras priedas. Užtikrinkite, kad licencijos mokestis apimtų viską: visas leidėjo teikiamas paslaugas ir produktus, panaudos ir kitus mokesčius, kad vėliau nebūtų pareikalauta apmokėti paslėptus kaštus. Nurodykite, kada turi būti mokamas licencijos mokestis, o jei jis mokamas dalimis, numatykite visų įmokų dažnumą ir dydį.

Bibliotekos įsipareigojimai

Suprantama, ši dalis labai svarbi leidėjams. Joje įrašomos nuostatos, kad nei biblioteka, nei jos naudotojai nepažeis autorių ar kitokių nuosavybės teisių, pavyzdžiui, pakeisdami, pritaikydami, perdirbdami, versdami licencijuotą medžiagą ar sukurdami išvestinius kūrinius iš jos ar jos dalių.

Biblioteka taip pat pažada, kad naudos ir leis savo vartotojams naudoti licencijuotą medžiagą pagal licencijoje numatytas taisykles ir sąlygas. Reikia patikrinti, kad nebūtų straipsnių, reikalaujančių iš bibliotekos per didelės atsakomybės už veiksmus, atliekamus ne pagal licenciją, pvz., už veiksmus, kurių ji negali tiesiogiai kontroliuoti. Esant pažeidimams protinga prašyti, kad biblioteka praneštų leidėjui apie bet kurį jos pastebėtą pažeidimą ir toliau bendradarbiautų su leidėju, kad būtų sustabdytas piktnaudžiavimas. Nors biblioteka negali būti atsakinga už įgalioto naudotojo pažeidimus, jai dera atsakyti, jeigu ji toleravo neteisėtus veiksmus po to, kai leidėjas įspėjo apie pažeidimus.

Garantijos ir nuostolių atlyginimas

Paprastai leidėjai nemėgsta suteikti garantijų, ypač elektroninėje terpėje. Bibliotekai reikalinga garantija, kad leidėjas yra licencijuotos medžiagos intelektualinės nuosavybės teisės savininkas ir yra įgaliotas suteikti licenciją. Jei licencijoje nėra straipsnio apie garantiją arba jis yra dviprasmiškas, bibliotekai gali tekti mokėti dvigubai: leidėjui ir asmeniui, pareiškusiam, kad intelektualinės nuosavybės teisė priklauso jam, o ne leidėjui. Dažniausiai tai būna autorius.

Dviprasmiška garantija yra tokia, kurioje sakoma, kad leidėjas, “kiek jam žinoma“ arba “jo giliu įsitikinimu“, yra licencijuotos medžiagos autorių teisių savininkas. Žodžiai “jo giliu įsitikinimu“ reikalauja iš bibliotekos pernelyg didelio pasitikėjimo. Iš kur biblioteka gali žinoti, kas darosi leidėjo galvoje? Tai, kad leidėjas nuoširdžiai, bet klaidingai mano galįs išduoti licenciją, neguodžia bibliotekos, susidūrus su įniršusiu, kompensacijos reikalaujančiu autoriumi. Todėl aiški garantija yra labai svarbi. Juk nepirksite automobilio iš asmens, kuris nepasirengęs prisipažinti, kad yra parduodamo automobilio savininkas.

Tuo labiau bibliotekai svarbu gauti patvirtinimą, jog leidėjas išsaugos ir išlaikys intelektualinės nuosavybės teisę licencijos galiojimo laikotarpiu. Biblioteka privalo žinoti, kad leidėjas išlaikys autorių teises visą sutarties galiojimo laiką, kitu atveju gali tekti pirkti naują licenciją iš naujo savininko.

Leidėjai tikina, kad tokios garantijos nerealios dėl dažnų susijungimų ir perėmimų šioje pramonėje. Tokie argumentai rodo, kad jie neteisingai supranta tai, kas įvyksta su intelektualia nuosavybe tokių sandorių atvejais.

Susijungimo atveju garantuotojas (pirminis kontraktorius/leidėjas) jungiasi su kita organizacija ir sudaro naują sudėtinį teisės subjektą. Gamintojui priklausiusi intelektualinės nuosavybės teisė neprarandama (taigi garantija nesulaužoma), naujas sudėtinis teisės subjektas išlaiko visas teises ir tęsia sudarytas sutartis vietoje pirminio leidėjo.

Perėmimo atveju garantuotojas nekinta (keičiasi garantuotojo savininkas), todėl intelektualinės nuosavybės teisė neperduodama (ir nėra jokio pažeidimo), autorių teisės toliau priklauso pirminiam kontraktoriui.

Su nuostata dėl garantijos siejasi nuostolių atlyginimas už trečiosios šalies veiksmus dėl licencijuotos medžiagos intelektualinės nuosavybės. Atlyginimas turi būti numatomas toks, kad padengtų visus nuostolius, žalą, kaštus, ieškinius ir išlaidas, o nesiribotų tik, pavyzdžiui, licencijos kaštais. Potencialūs ieškiniai dėl intelektualios nuosavybės teisių pažeidimo ir tokių ieškinių gynimo išlaidos gali gerokai viršyti sumą, kurią biblioteka iš pradžių sumokėjo už šių teisių naudojimą.

Pateikiame garantijų ir nuostolių atlyginimo straipsnio pavyzdį:

“Leidėjas garantuoja, kad jis turi visas teises ir galią suteikti bibliotekai licenciją, ir pagal šią sutartį licencijuotos medžiagos naudojimas bibliotekoje nepažeis jokios trečios šalies teisių. Leidėjas įsipareigoja atlyginti bibliotekai nuostolius, žalą, kaštus, ieškinius ir išlaidas, atsiradusias dėl tokių tikrų ar tariamų pažeidimų. Nuostolių atlyginimo straipsnis galioja nepaisant licencijos pabaigos ar jos nutraukimo priežasties. Nuostoliai neatlyginami, jei biblioteka pakeitė licencijuotą medžiagą neleistu būdu.“

Force Majeure (nenugalimos jėgos aplinkybės)

“Force majeure“ tai - sąlygos, nepriklausančios nuo šalių, tokios kaip karas, streikas, potvynis, įtampos kritimas elektros tinkluose, tinklo įrangos sunaikinimas ir visa kita, ko šalys nenumatė, bet kas trukdė vykdyti sutartyje numatytą veiklą. Į daugelį licencijų įtraukiamos nuostatos, kad bus atleista, jei kuri nors šalis nepajėgia vykdyti bet kurios licencijoje numatytos sąlygos dėl “force majeure“; sąlygų nevykdymas šiomis aplinkybėmis nebus laikomas sutarties pažeidimu.

Teisių perdavimo sąlygos ir subrangos sutartis

Daugelyje jurisdikcijų ne taip paprasta perleisti kitiems komercinėse sutartyse numatytas teises. Teisių perdavimas įgalina šalį nutraukti visus įsipareigojimus pagal sutartį ir perduoti juos teisių perėmėjui. Teisių perdavimas pagal precedentinę teisę yra sudėtingas ir nepatikimas. Be to, bendroji teisė dažnai leidžia sudaryti subrangos sutartis, jeigu pirminė sutarties šalis toliau atsako už subrangovo veiklą. Daugelyje “Vietos“ licencijų sutinkamas toks straipsnis:

“Nė viena šalis negali perleisti šios licencijos bet kokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, o taip pat nė viena šalis negali čia numatytų įsipareigojimų perduoti subrangovui be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo. Negalima nepagrįstai neduoti tokio sutikimo.“

Jei bibliotekos nori sukurti konsorciumą su tarpininku (nauju arba jau egzistuojančiu subjektu), kuris kaip subrangovas vykdys kai kurias užduotis, reikia pasirūpinti ir užtikrinti, kad leidėjas iš tikrųjų duotų raštišką sutikimą. Paprasčiausia įrašyti nuorodą į tokį “sutikimą“ licencijos tekste.

Tokia nuostata gali būti suformuluota taip:

“Niekas šioje sąlygoje negali sutrukdyti (preclude) bibliotekai vykdyti bet kokius jos įsipareigojimus per Agentą“.

Ką reiškia Agentas, turi būti išsamiai paaiškinta apibrėžimų sąraše. Agento apibrėžimas neturėtų būti labai specifinis; tai suteiktų bibliotekai lankstumo, jei vėliau kas nors keistųsi.

Ginčų reguliavimas

Ginčus galima spręsti keliais būdais: teismuose, arbitražo keliu ir pasitelkus ekspertus.

Bylinėjimasis

Straipsnis apie arbitražą ar apie ekspertus nepanaikina būtinybės įvesti tinkamą straipsnį apie teismą, nurodant teisinę sistemą, kuria vadovaujamasi sutartyje, o taip pat ją įgyvendinant ir aiškinant, bei straipsnį, lemiantį, kurio teismo jurisdikcijoje bus sprendžiami galimi teisminiai ginčai.

Nacionaliniuose teismuose galima bylinėtis ir dėl fakto, ir dėl įstatymo. Teisėjas gauna atlyginimą iš valstybės. Bylą gali iškelti bet kuri šalis, tam nereikia kitos šalies sutikimo. Teismo s prendimas yra privalomas visoms byloms, taip pat dažniausiai yra nustatyta apeliacijos procedūra.

Arbitražas

Arbitražas yra ginčų sprendimas per sutarties šalių, o ne valstybės paskirtą arbitrą (trečiųjų teismas). Arbitrui atlyginimą moka pasidalinę abi šalys. Šis būdas labiau privatus ir ne toks formalus kaip teismo procesas, nors jis vis labiau formalizuojamas. Arbitro sprendimai yra privalomi šalims ir gali būti vykdomi teismo. Galima apeliuoti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, gavus leidimą, apeliuojama į Aukščiausiąjį Teismą.

Ekspertas

Eksperto nutarimas - tai neformali procedūra, kai šalys sudaro sutartį perduoti spręsti ginčą dėl fakto šalių paskirtam ekspertui. Ji netinka bet kokiam ginčui, kuriame gali tekti svarstyti įstatymų problemas. Eksperto atlyginimą dažniausiai dalinasi abi šalys. Jo sprendimai privalomi abiems šalims ir gali būti vykdomi per teismą. Šiuo atveju apeliacijos galimybė nenumatyta, išskyrus galbūt tik neabejotino sukčiavimo ar akivaizdžios klaidos atvejus.

Priedai

Priedai įtraukiami į sutartis tam, kad sutarties esmė nepradingtų ir nebūtų užgožta gausybės smulkmenų. Jie paprastai apima smulkesnes licencijos nuostatas ir į juos galima “sukišti“ ilgus arba labai techniškus aiškinimus bei diagramas. Priedai yra savarankiška ir būtina sutarties dalis. Pagrindiniuose straipsniuose visada turi būti atskira nuostata apie priedų statusą. Dažniausiai licencijose priedai apima licencijuotos medžiagos sąrašus, pristatymo datas, pristatomos medžiagos formas ir priemones bei sąrašą vietų, kuriose galima naudoti licencijuotą medžiagą.

Dažniausiai priedai talpinami po pagrindinių nuostatų, bet prieš bibliotekos ir leidėjo parašus.

Viršus

KO REIKIA VENGTI

Straipsniai apie pakankamas pastangas ir didžiausias pastangas

Į Europos Sąjungą įeina valstybės su civilinės teisės (Romėnų teisės) ir bendrosios teisės (precedentinės teisės) tradicijomis. Skirtumas tarp civilinės ir bendrosios teisės koncepcijų ryškus net tarp JAV valstijų. Pavyzdžiui, Luizianos valstijos teisėje vyrauja civilinė teisė, o Vašingtono valstija vadovaujasi bendrąja teise. Šis skirtumas labai svarbus aiškinant tam tikrus licencijos straipsnius, ypač vadinamuosius “pakankamų pastangų“ arba “didžiausių pastangų“ straipsnius.

Žodžiai “pakankamos pastangos“ ir “didžiausios pastangos“ yra dviprasmiški. Galima tvirtinti, kad kilus abejonei dėl sutarties esminio termino reikšmės, straipsniai, kuriuose yra šis terminas, negali būti ieškinio pagrindu. Bendrosios teisės teismai (ypač Jungtinėje Karalystėje) nenoriai imasi spėlioti, kas yra “pakankama“. Kainos, kiekiai, laikas, įsipareigojimai ir vykdymas - tai terminai, kurie būtinai turi būti aiškūs.

Civilinė teisė taip pat reikalauja akivaizdžių terminų reikšmės sąvokų ir vienprasmiškumo, bet jie ne tokie svarbūs. Teismai atsižvelgs į tas reikšmes, dėl kurių šalys susitarė ir galėjo protingai viena iš kitos tikėtis.

Patarimas būtų toks: vengti blogai apibrėžtų arba miglotų terminų, tokių kaip “pakankamos“ ar “didžiausios pastangos“. Juos reikia taisyti ir keisti aiškiais, nedviprasmiškais terminais. Geriau iš pat pradžių visiškai aiškiai nurodyti, kokie yra įsipareigojimai, negu vėliau leisti pinigus teismuose aiškinantis, ar tam tikras veiksmas buvo “pakankamas“ ar ne.

Draudžiamieji straipsniai

Vis daugiau bibliotekų teikia pirmenybę skaitmeninių išteklių įsigijimui. Draudžiamaisiais straipsniais licencijose siekiama uždrausti bibliotekoms nutraukti einamųjų spaudinių prenumeratą ir prenumeruoti tik elektroninį variantą arba bandoma nustatyti mažiausią kiekį prenumeruojamų ar licencijuojamų žurnalų. Tai kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, todėl negali būti priimtina ir turi būti išbraukta iš licencijos.

Įslaptinimo straipsniai

Straipsniai dėl konfidencialumo draudžia bibliotekoms dalintis informacija apie licencijos kainą, naudojimą ir kitas reikšmingas sąlygas bei aplinkybes. Tai neprotingas reikalavimas, ypač konsorciumų atvejais. Leidėjai turi suteikti bibliotekoms galimybę kontroliuoti naudojimą, rinkti tinkamą vadybos informaciją, reikalingą fondams plėtoti, o taip pat keistis šia informacija. Nereikia nė sakyti, kad vartojimo informacijos kompiliavimas negali prieštarauti veikiantiems asmens privatumo apsaugos įstatymams. Tačiau negalima pamiršti, kad kai kuriais atvejais tam tikros informacijos mainai gali iš esmės pakenkti leidėjo veiklai. Kaip tik todėl licencijoje svarbu apibrėžti, kokia informacija yra konfidenciali, o kokia galima laisvai keistis. 

Neapibrėžti terminai

Sutartyje svarbu tiksliai nurodyti kiekvieną terminą. Reikia vengti laisvų nuorodų į dienas, mėnesius ir metus. Savaitė gali būti 7 dienos arba 5 darbo dienos. Metai gali reikšti bet kuriuos iš eilės einančius 12 mėnesių arba tam tikrų metų likutį. Tokių neaiškumų lengva išvengti pažymint dieną, savaitę, mėnesį ar metus apibrėžimų sąraše.

Viršus

ATMENA

Nepasirašykite licencijos, kuri:

  • nesivadovauja įstatymais ir teismais tos šalies, kurioje yra įsikūrusi jūsų įstaiga
  • nepripažįsta autorių teisių įstatymo suteikiamų panaudos teisių
  • nesuteikia nuolatinės prieigos prie licencijuotos medžiagos
  • neapima straipsnių dėl intelektualinės nuosavybės teisių garantijos ir atlyginimo galimų kompensacijos ieškinių atveju
  • numato bibliotekos atsakomybę už kiekvieną įgalioto naudotojo pažeidimą
  • apima straipsnį, draudžiantį atsisakyti prenumeratos
  • apima straipsnį, reikalaujantį sutarties slaptumo
  • apima straipsnius apie "pakankamas" ir "didžiausias pastangas"
  • apima straipsnius su dviprasmiškais terminais
  • neleidžia sudaryti subrangos sutarties 
  • nurodo licencijos mokestį, kuris neapima visų kaštų

Viršus

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

Naudingi dokumentai apie licencijavimo principus

Pavyzdinės licencijos
  • UK Model NESLI Site Licence
    URL:http://www.nesli.ac.uk/nesli-licence.htlm
  • Model standard licences for use by publishers, librarians and subscription agents for electronic resources prepared by John Cox Associates
    URL:http://www.licensingmodels.com/
  • CLIR/DLF Model License - Liblicense Standard Licensing Agreement
    URL:http://www.library.yale.edu/~llicense/modlic.shtml URL European mirror site:http://mirrored.ukoln.ac.uk/lib-license/modlic.shtlm

Viršus

IŠVADA

Nepakanka suderėti tik licencijos kainą. Tikimės, kad šie nurodymai padės jums derantis dėl licencijų “Vietoms“ (site-licences). Nusimanymas apie tykančius spąstus ir kylančias problemas labai padeda derantis dėl geresnių licencijos sąlygų jūsų įstaigai. Šaltinių sąraše siūloma medžiaga skaitymui. Vis dėlto, prieš pasirašant licenciją, visada reikėtų kreiptis patarimo į teisininką.

Geros kloties.

Emanuella Giavarra, LLM
Prof. Mark Watson-Gandy advokatų kontora

Londonas
2001 m. rugsėjo mėn.

© Europos komisija, Liuksemburgas ir EBLIDA, Nyderlandai
© Elena Macevičiūtė, vertimas


Viršus


Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius. Telefonas, faksas: (8-5) 2398653, el. paštas: lmba [eta] lnb.lt

© 2002- Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija
Atnaujinta 2007 liepos 23 d.